The relation between work and thumos : a critical interrogation of the motivation behind knowledge work compulsion

Abstract

In this paper I attempt to come to a critical understanding of an intriguing phenomenon at the heart of a broader question, i.e. what are we today – as knowledge workers – in relation to our present understood as the globalising neoliberal governmentality in which life is reduced to constant work under conditions of comprehensive control? Previous attempts to interrogate the nature of knowledge work and the knowledge worker have led me to conclude that these workers do not work to live, but live to work. An important reason seems to be that the neoliberal knowledge worker works all the time because s/he paradoxically wants to. This presents a paradox since the overinvestment in knowledge work does not appear to generate proportionate gains for the working subject. In my attempt to arrive at some kind of explication for this phenomenon of compulsive work, I critically interrogate Fukuyama’s contention that work has a thumotic origin. To this end I briefly discuss Plato’s conceptualisation of thumos and Hegel’s understanding of the significance of labour.

Straipsnio tikslas – pasiekti kritinį supratimą intriguojančio reiškinio, suteikiančio pagrindą platesniam klausimui: Kas mes – žinojimo srities darbuotojai (knowledge workers) – šiandien esame, žvelgiant iš dabartinės globalaus neoliberalaus valdymo perspektyvos, redukuojančios gyvenimą į nuolatinį darbą visapusės kontrolės sąlygomis? Ankstesni straipsnio autoriaus bandymai ištirti žinojimo srities darbo ir minėtos srities darbuotojo prigimtį leido prieiti prie išvados, kad šie darbuotojai dirba ne tam, kad gyventų, bet gyvena tam, kad dirbtų. Autoriaus manymu, svarbi anksčiau nurodyto fakto priežastis yra ta, kad žinojimo srities darbuotoja / darbuotojas dirbą visą laiką, nes ji / jis paradoksaliai to nori. Tai tikras paradoksas, kadangi paaiškėja, jog per didelės investicijos į žinojimo srities darbą pačiam dirbančiajam neatneša jas atitinkančios naudos. Siekdamas paaiškinti šį priverstinio darbo reiškinį, straipsnio autorius pateikia kritinę F. Fukuyama’os pozicijos analizę, kuri teikia tiumotinę (sen. gr. thymos – karštas noras, siekimas, aistra, poreikis, garbės troškimas) darbo kilmę. Autorius trumpai aptaria Platono pateiktą thymos principo sampratą ir G. W. F. Hegelio darbo reikšmingumo koncepciją.